gagančius

×gagañčius (sl.) sm. (2) 1. antsnukis: Nebijok, šuo su gagañčium, nekąs Rs. 2. diržiukas šuniui ant kaklo: Ką tu čia kap šuva paleistas nuog gagañčiaus Knv. 3. žibintas, žvejų vartojamas naktį ugniai sukurti, deglas: Pridėk pilną gagančių šakalių, nakčia eisim luokint (po ledu žuvų gaudyti) Mrc. Tę, matyt, gagančiai šviečia, gal kas žuvauna Lš. Mes liuobam gagañčių deginti KlvrŽ.